Kas yra kryptingas meninis ugdymas?
Suprantame, jog meninis vaikų ugdymas yra neatsiejama švietimo dalis. Menas tarnauja intelektualios asmenybės formavimui. Tačiau šiuolaikiniams mokiniams būdinga virtualizacija ir potencialios saviraiškos demotyvacija dažnai nustumia į šoną tradicines menines vertybes. Mokykla supranta meninio ugdymo efektyvią galią ir stengiasi, kad ugdymas menu neprarastų savo pozicijų vaikų interesų kaitos fone.
Mokykloje nuo 1999 metų šalia bendrojo meninio ugdymo vykdoma Kryptingo meninio ugdymo programa, tai yra – pagilintas dailės, muzikos, teatro, šokio mokymas. Laikomės nuostatos, kad visų keturių meno rūšių integruotas ugdymas suteikia unikalias išprusimo galimybes, aukštą kultūrinę kompetenciją, padeda formuotis brandžiai asmenybei.
Bendroji meninio ugdymo programa papildyta etninės kultūros turiniu, skatinant mokinius pažinti ir gerbti savo tautos tradicijas, pajausti bendras visą tautos kultūrą vienijančias šaknis, suvokti įvairių kultūrų skirtumus ir bendrybes. Etninės kultūros temos integruojamos į visus kryptingo meninio ugdymo dalykus.
Kryptingo meninio ugdymo programos turinį papildo pokyčių ugdyme aktualijos: atnaujintos Bendrosios programos, išsikristalizavusi savita mokyklos ugdymo kryptis, pakitę tėvų ir moksleivių lūkesčiai. Keičiantis programų turiniui atsiranda naujos meninio ugdymo galimybės, todėl 2011 metais programa atnaujinama. Kryptingo meninio ugdymo programą praturtina meno ir sakralumo dermės interpretavimo turinys: sakralumas mene, sakralinis menas, sakrali erdvė, menas kaip sakralus objektas – temos, kurios per teorinę sampratą bei raišką paryškina naują požiūrio į meną aspektą.
Mokyklai stiprinant daugiakalbystės ugdymą kryptingo meninio ugdymo programos išskiriančiu bruožu tampa tarpdisciplininis integralumas, dar daugiau dėmesio skiriama pasaulio kultūrų gilesniam pažinimui, vykdomi integruoti menų ir užsienio kalbų projektai.
Kryptingo meninio ugdymo organizavimas ir vykdymas
- Kryptingo meninio ugdymo programa (KMU) vykdoma 1–8 klasėse integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Programai įgyvendinti skiriamos valandos: dailei (1-4 klasėse ir technologijoms) – 2val. per savaitę; muzikai – 2 val. per savaitę, teatrui – 1val. per savaitę, šokiui – 1val. per savaitę.
- Kryptingo meninio ugdymo programą papildo neformaliojo meninio ugdymo užsiėmimai.
- Mokinių, besimokančių pagal Kryptingo meninio ugdymo programą gebėjimai turi atitikti Bendrųjų meninio ugdymo programų aukštesnįjį lygį.
- Kryptingo meninio ugdymo programa yra laisvai pasirenkama ir, pateikus tėvų prašymą, pradedama įgyvendinti pirmoje klasėje.
- 1-moje klasėje priimami visi pageidaujantys mokiniai, o nuo antros klasės programoje lieka aukštesnįjį mokymosi lygį pasiekę mokiniai.
- Mokiniai, pageidaujantys mokytis pagal Kryptingo meninio ugdymo programą ne nuo pirmos klasės, priimami pateikus tėvų (globėjų) prašymus ir pradinių klasių (1–4 kl.) ar menų mokytojų (nuo 5 kl.) rekomendacijas. Šiems mokiniams skiriamas vieno trimestro bandomasis laikotarpis, kuris baigiamas įskaita.
- Be objektyvių priežasčių nutraukti (KMU) programą galima tik trimestro pabaigoje pateikus tėvų (globėjų) prašymą.
- Nevykdantys kryptingo meninio ugdymo programos reikalavimų (gebėjimai neatitinka pagrindinio bendrojoje menų programoje nurodyto aukštesniojo pasiekimų lygmens, išryškėja socialinės brandos problemos) mokiniai ir jų tėvai (globėjai) raštu įspėjami apie galimą pašalinimą iš KMU .
- Po įspėjimo, per skirtą laikotarpį neužfiksavus pažangos, mokiniams, menų kūrybinės grupės nutarimu, trimestro pabaigoje pasiūloma mokytis pagal bendrąją menų programą. Apie tai informuojami tėvai ir klasių vadovai.
- 8-toje klasėje mokiniai atlieka baigiamąjį kūrybinį darbą iš pasirinktos meno šakos. Vertinimui sudaroma komisija.
- Mokiniai, įsijungę į Kryptingo meninio ugdymo programą nuo 5-tos klasės ar vėliau, baigiamąjį darbą 8-toje klasėje gali atlikti tik gavę menų mokytojų rekomendaciją.
Kryptingo meninio ugdymo nuostatos
Ugdymas menu
Kryptingas meninis ugdymas glaudžiai siejamas su ugdymu menu, t. y. meno įtaka emocinei, dvasinei, intelektinei, fizinei mokinių brandai. Meninė mokinių kūryba ir meno suvokimas atspindi dvasinį jų pasaulį – tai, ką patyrė, suprato, išsiaiškino, ką laiko vertinga arba nevertinga kaip žmonės ir kaip piliečiai. Tiek mokinių meninės kūrybos gebėjimai, tiek ja perteikiamas turinys laikomi lygiai svarbiais. Tik tokiu atveju galima tikėtis, kad meninio ugdymo rezultatai pasirodys ne vien kūrinių pavidalu, bet ir mokinių elgesiu, bendravimu, kasdieniu gyvenimu.
Integralumas
Kryptingas meninis ugdymas integruojant dailės, muzikos, šokio ir teatro dalykų ugdomuosius tikslus bei tyrinėjimo objektus, vystant improvizaciją ir realizuojant kūrybinį įkvėpimą, ugdymo turinį persmelkiant sakralumu ir etnokultūra, tarnauja visavertės kultūros ugdymui. Jungiant keturias meno šakas, suteikiama galimybė parodyti visų menų unikalumą, išskirtinumą ir bendrumą, ugdyti ir tobulinti estetinį jautrumą, platų ir gilų meno suvokimą.
Prasminga saviraiška
Nuo spontaniškos (impulsyvios, laisvos) saviraiškos iki sąmoningos – prasmingos raiškos – (saviraiška – išraiška – raiška). Saviraiškos procesas ir rezultatas derinami prie visuomenėje vyraujančių tradicijų, vertybių ir išraiškos priemonių sistemos (socialinis aspektas). Taip atsiranda raiška, kaip visuotinai suvokiama ir priimtina asmens saviraiškos kokybė (asmenybinio ir socialinio prado vienovė). Mokinių meninė saviraiška – reikšmingiausia veikla, per kurią mokiniai gali pažinti save, savo vidinį pasaulį ir jį keisti.
Kūrybiškumas
Kūrybiškumas – nuolat kintanti jėga, užtikrinanti tobulėjimą. Tai sugebėjimas atrasti nauja. Kad kūrybiniai gebėjimai pasireikštų, jie turi būti laiku pastebėti ir puoselėjami. Meninės veiklos kontekste (dainuodami, šokdami, piešdami, vaidindami) mokiniai tampa menininkais, čia pat kuriančiais, perkuriančiais, interpretuojančiais dvasines vertybes. Tas kuriamas menas nevienodos kokybės – mėgėjiškas, diletantiškas, profesionalus, tradicinis ar novatoriškas, tačiau tai meno esmės ir ugdomosios paskirties nekeičia, nes kūrinys išlieka kaip raiškos priemonė, veikla – raiškos būdu.
Sakralumas
Asmens santykis su kūrinyje atsispindinčiomis vertybėmis pasižymi individualumu, pojūtis, išgyvenimas – subjektyvumu, todėl meninis ugdymas grindžiamas asmens dvasingumu, asmenybės kultūros kompetencija, sakralumo mene suvokimu. Mokiniams siekiama parodyti, kad kasdienybė, buitis, tos ,,mažai reikšmingos smulkmenos“ kartu su įvairiomis apeigomis, papročiais, šventėmis sudaro nedalomą materialumo ir dvasingumo vienovę, sakralinę visumą. Kiekvienam susitikimui su menu reikia atitinkamai ruoštis, reikalingos ir žinios, ir emocinis nusiteikimas.
Pagarba tradicijoms ir tautinis tapatumas
Tradicinės kultūros simboliai sudaro tautinės kultūros paveldo šerdį, pamatus. Jų pažinimas padeda giliau suvokti tradicinę pasaulėžiūrą ir simbolių kalbos, gyvybingos ir šiuolaikiniame pasaulyje, šaknis, įvairovę ir plotį. Tai padeda kūrybingiau priimti tradiciją ir supančią kūrybos bei gyvenimo aplinką, plėtoti šiuolaikinei kūrybai nesvetimas tapatumo ir universalumo, menų sintezės ir socialumo paieškas.