Gerbiami bendruomenės nariai

Mokslo metai įsibėgėjo. Kiekvieną savaitę mokykloje vyksta 1104 pamokos. Tai mokinių žinijos plytos. Kiekvienas iš jų pamūrys savo išsilaisvinimo pastatą. Koks jis bus? Rūmai ar kukli pašiūrė. Viskas  mokinio valioje. Šeima, mokytojai tėra pagalbininkai, visada linkintys ir nurodantys kaip siekti pažangos. O ją suprantame labai įvairiai. Šią įvairovę galima puoselėti sutarus kokie yra bendri mokyklos, šeimos ir mokinio tikslai. Dabar dažnokai atrodo, kad, kaip toje pasakėčioje, vieni išsilavinimo vežimą traukia pirmyn, kiti aukštyn, treti atgal. Gal reikėtų imti pavyzdį iš mūsų pirmūnų, kurių šventę neseniai šventėme.

Džiugu, kad šešios užsienio kalbos sėkmingai apsigyveno mūsų mokykloje. Rugsėjo pirmąją duotas startas gražiai subujojo užsienio kalbų savaitėje. Erasmus+ projekto dalyviai ruošiasi į Ispaniją, planuojama kelionė į Oksfordą.

Neįprasta, puiki šventė mokykloje buvo stadiono atidarymas. Džiugios nuotaikos neatšaldė net įkyrus lietus. Dabar tikrai galėsime siekti, kad sveikame kūne būtų sveika siela, kad mūsų gyvenimas mokykloje pasižymėtų prasminga harmonija.

Šie ir kiti reikšmingi mokyklos gyvenimo įvykiai liudija, kad ugdymas mūsų mokykloje yra vidinis augimas, savęs keitimas pagal išpažįstamas vertybines nuostatas.

2016-2017 m.m.

Gerbiami Juozo Urbšio mokyklos bendruomenės nariai,

mokykloje dabar  – pats darbingiausias laikas. Tikiu, kad šventinis laikotarpis visiems mums suteikė įkvėpimo ateičiai. Vienas ryškiausių prieššventinių įvykių – penktos klasės mokinių tėvelių kalėdinis vaidinimas „Nykštukas ir septynios snieguolės“. Tai laiko patikrintas, bet šiandien jau kiek primirštas bendruomenės saviraiškos reiškinys. Su H. Radausku norisi tarti „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“, nes ji pilna grožio, gėrio dvasios, kurią pateikia artistai, kuria persmelkiami žiūrovai. O gal tai prielaida, kad kuo daugiau pamokų taip pat taptų unikaliu, nepakartojamu kūriniu? Šiai prielaidai tapti realybe būtinas mokytojas, kurio profesinė kvalifikacija remiasi pedagoginiu pašaukimu.

Mokytojo talento dėka žinios pateikiamos ant tvirto pagrindo, kuris lemia šių žinių tapimą gebėjimais. Pagrindas – tai išmintis, supratimas, patarimas, tvirtumas, pažinimas, savianalizė... Santykiai su mokiniais  tampa atviri ir šilti, jie primena tą žmogiškąjį ryšį ir tarpusavio supratimą, kuris lydi artimų žmonių santykius. Mokytojas tampa daugiau negu informacijos „instaliuotojas“ į mokinių smegenis. Kiek tėvų vertina tokią pedagoginę sąveiką? Gal ir yra to nesuprantančių ir nevertinančių, bet niekinančių, prieštaraujančių dar neteko sutikti. Šis reiškinys yra mokyklinės bendruomenės brandos požymis. Mūsų mokykloje jis yra ryškus ir teikia jėgų pastarųjų metų išbandymuose.

Džiugina populiarus Kalbų klubas pradinėse klasėse – puikus pagrindas daugiakalbystės ugdymui plačiame tarpkultūriniame kontekste. Prasiplėtė ir sustiprėjo mūsų partnerių tinklas. Bendra ugdymo filosofija, įteisinta bendradarbiavimo sutartimi, sieja su VDU. Mokyklų, darželių, gimnazijų, pritariančių mūsų mokyklos krypčiai, pedagogai ir vadovai  rinkosi į didelio populiarumo sulaukusį prof. Aceti iš Milano seminarą. Užsimezgė bendradarbiavimas su Slovėnijos, Kroatijos, Egipto mokyklomis, kurios sprendžia sudėtingas skirtingo mentaliteto mokinių ugdymo problemas. Vyko įžanginis Erasmus+ projekto koordinatorių ir mokyklos mokytojų susitikimas su kolegomis iš Lenkijos, Rumunijos, Ispanijos, Italijos, Slovėnijos. Projektas plėtoja mintį, kad dorybės neugdomos jėga ar formaliais deklaratyviais metodais, nors jie ir būtų plačiai paplitę.

Mokykla turi būti lyg oazė dykumoje – jauki, skatinanti mokinių smalsumą, ateities svajonių siekimą. 2017 metais pagrindines finanes lėšas skirsime pradinių klasių korpusui, jo sienų ir stogo apšiltinimui, drenažui, vamzdynui, elektros instaliacijai. Tiesiogiai mokinius palies  gamtos mokslų kabineto įrengimas, nes gamtos mokslai, ypač pradinukams, reikalauja visų pirma vaizdumo, o tik po to teorinio apibendrinimo. Pagrindiniame korpuse dėmesį skirsime tolimesniam kabinetų aprūpinimui informacinėmis technologijomis, remonto lėšas – tualetų renovacijai.

Su  vyresniųjų klasių mokiniais anksti pradedame  planuoti jų tolesnę karjerą. Bendradarbiaudami tiesime „tiltus“ su gimnazijomis, kolegijomis, aukštosiomis mokyklomis.

Džiugu, kad daugėja tėvų, norinčių nuodugniau susipažinti su mokykla, pasirinkti ją savo vaikui. Vis populiarėjančiam verslo terminui „brendas“ ieškant lietuviško atitikmens, šalia „prekės ženklas“, „pelnas“ pabrėžiama ir kita reikšmė – „būtinumas įtraukti žmonių nuomonę“, t.y., būti arčiau vartotojų, tarnauti jiems. Tai labai dera ir mūsų mokyklai.

Gerbiama mokyklos bendruomene,

ruduo įsibėgėjo. Vakar uždegę Vėlinių žvakelę, šiandien vis labiau džiaugiamės krosnimi – „ne moliu, o broliu“.

Šilti, jaukūs namai, taip pat ir mokykla, kuria unikalią aplinką, skatinančią keistis, kurti, tobulėti.

Mokykloje per savaitę vyksta 2000 pamokų. Kiekvienoje jų – žinių davinys, priderintas prie jau turimų, vedantis į išsilavinimą. O vaiką supančių suaugusiųjų lūkestis – išsilavinęs žmogus. Bet šių dviejų žodžių derinys apima ne tik žinias.

Lapkričio 4 dieną mokykloje viešėsiantis prof. E. Aceti į pirmą vietą ugdyme iškelia ugdymą laisvei. Tik laisvas žmogus išsiugdytus gebėjimus, talentą, įgytas žinias sugeba naudoti savo ir savo artimųjų laimei. Jame daugiau meilės, vedančios link proto, negu proto, vedančio link meilės. Tai inteligentas, ne tik intelektualas. Realizuodamas savo pašaukimą, žmogus inteligentas įsipareigoja kitiems savo vertybėmis, ir tai jį veda link universalumo bei transcendencijos.

Ugdydama laisvą žmogų, siejantį save su kultūriniu, dvasiniu tautos bei žmonijos paveldu, mokykla įgyvendins savo misiją, o bendruomenė bus pasirengusi iššūkiams.

Mieli mokyklos bendruomenės nariai,

Mokslo metai įsibėgėjo. Vasara liko prisiminimuose. Šeimose mokykla prisimenama kasdieną, vaikų pažanga, pasiekimais domimasi vis dažniau. Ir štai patarimas – „Jei norite, kad Jūsų vaikai būtų protingi, skaitykite jiems pasakas“. Kas tai? Vasaros, praleistos kaime, aidai? Ar vasaros laisvų valandėlių turinys? Ne. Tai reliatyvumo teorijos kūrėjo Alberto Einšteino žodžiai. Nežinau kokias pasakas jis skaitė vaikystėje, bet apie pasakų išmintį girdėjau, skaičiau daug. Aišku, kad negalime skaityti pasakų vietoje matematikos uždavinių sprendimo, bet mūsų mokyklos kūrybinio mąstymo lavinimas turi daug bendro su pasakų skaitymu. Netikėtos situacijos, problemos, neloginiai ryšiai, klaidos dažnai pasitaiko tiek mūsų šiuolaikiniame gyvenime, tiek ir mokykloje. Įvertinti visa tai, rasti teisingą sprendimą yra kūrybingo, iniciatyvaus, išmintingai siekiančio savo tikslo žmogaus požymiai. Tai turėtų būti mokyklos veiklos kontekstas, bendrųjų kompetencijų ugdymas. Jas išugdžius dalykų mokymasis taps prasmingu ir vaisingu. Tikriausiai tai nujaučia pradinukai taip gausiai susirinkę į kalbų klubą. Europinių kalbų pradmenys bus konkrečios durelės asmenybės prusinimo link.

P. Martinaitis